dribterti

drìbterti, -ia (-na Vlk), -ėjo 1. tr., intr. suduoti, sušerti: Kap drìbter[ėj]au akmeniu pečiuosna, tai ir nušlijo (parkrito) Arm. Aš tave kad drìbtersiu, tai tau nereiks gyvent Vlk. 2. intr. krestelėti: Važiuojant iš girios drìbterėjo karukai duobėn, ir nulūžo pavaža Ūd. 3. žr. 1 dribtelti 3: ^ Kad davė, tai ir drìbterė[jo] Rdm. 4. žr. 1 dribtelti 4: Su juom neapsimoka šnekėt – jis kap drìbters kokį žodį, tai nei pačiam pažiūrėt, nei kitam parodyt Ūd. 5. intr. kiek įlūžti: Trys pavažos gerai užlinko, o viena drìbterėjo Alv.